Lopšelis-darželis „Pagrandukas“ laimėjo Vilniaus mieste paskelbtą gamtamokslinį projektą, todėl atsirado galimybė darželio tvorą papuošti edukaciniais tentais. Dar vasarą ėjome su vaikais jų apžiūrėti. Stebėjau, kas mažuosius gamtos mylėtojus domina, ką jie pažįsta, apie ką reikėtų plačiau papasakoti. Buvo nutarta organizuoti vaikams edukacines pamokėles-ekskursijas.
Po vasaros atostogų pakviečiau kiekvienos grupės vaikus į kiemą pamokėlei lauke. Ikimokyklinio ugdymo mokytojos rinkosi temą pagal tą savaitę vykdomą ugdomąją veiklą.
„Boružėlių“ grupės vaikai pasirinko medžių temą. Kad sudominčiau juos, prisiminiau pasakos „Eglė-žalčių karalienė“ motyvą. Vaikai sužinojo, kad eglės auga mišriame miške tarp savo vaikų – drebulių, ąžuolų, uosių ir beržų; kad pagal tai, kaip tą vasarą auga kankorėžiai, galima spėti – bus sausa ar lietinga vasara, kad žymusis „Stradivario“ smuikas buvo pagamintas iš eglės medienos. O pušys mėgsta augti vienos; pušynuose įsikuria vaikų sanatorijos, nes ten labai grynas oras. Vaikai buvo aktyvūs, daug ką žinojo iš mokytojos Rasos pravestos veiklos apie medžius, surado kieme augančius beržą, klevą, šermukšnį. Susidomėję klausėsi pasakojimo apie Lietuvos įžymųjį Stelmužės ąžuolą, parodžiau kiek vyrų galėtų jį apkabinti. Tada vaikai su džiaugsmu pasakė, kad jų grupėje yra berniukas vardu Ąžuolas. Užsiėmimui baigiantis Ūkas atspėjo, kas yra paslapčių dėžutėje; vaikams buvo parodyta, kaip pasigaminti medžio žievės portretą. Tai lyg dokumentas, įrodantis, kad esame gamtos bičiuliai, kad be reikalo neskinsime, nelaužysime medelių, radę šiukšles miške nepatingėsime jų surinkti, nes gamta – visų mūsų namai.
„Pelėdžiukų“ grupėje nagrinėjome temą „Dar žydi gėlės“. Buvo lietingas oras, todėl pamokėlė vyko grupėje stebint tentus pro langą ir kompiuterio ekrane. Vaikai prisiminė dainelę „Žibuoklėm pražydę…“Tai pavasario pranašai, tada susipažino su krokais, kurie, sumaišę metų laikus, pražydo prie darželio tvoros rudenį. Vaikai sužinojo, kaip iš Amerikos kartu su grūdais atplaukė ramunė, o paskui ji tapo vaistine, gydanti uždegimus, net jos ,, vardelis reiškia „ mama gydo“. Su džiaugsmu vaikai priminė, kad jų naujoji mokytoja vardu Ramunė. Rudens gėlė kardelis gali turėti iki 40 žiedų ir tai yra naujųjų mokslo metų pradžios simbolis. Gėlė karalienė- rožė buvo paslėpta paslapčių dėžutėje. Ją nesunkiai atspėjo Jonelis. Baigiantis pamokai vaikai išmoko žaidimą apie sodininką ir gėles. Kiekvienas pasirinko po gėlę ir nuotaikingai žaidė.
„Drugelių“ grupėje kalbėjome apie mišką: tema „Kas slepiasi miške?“. Todėl keliavome prie medžių ir gyvūnų tento. Vaikai pažino medžius, prisiminė, kad du medžiai ir du vasaros mėnesiai turi labai panašius pavadinimus. Sužinojo, kam naudojami liepžiedžiai, kaip galima iš jaunų beržo šakelių surišti vantas arba šluotas, kad šermukšnio uogos yra paukščių skanumėlis žiemą; kokia yra svarbi medžių įtaka švaresniam orui, ką galima pagaminti iš kiekvieno medžio medienos.
„Bitučių“ grupės vaikai susipažino su skaičių tentais. Kosto Kubilinsko eilėraštukas pagalba paskatino vaikus keliauti į skaičių šalį. Kalbėjome, kad turime tik vieną burnytę, veiduką, galvytę, nosytę; kad „veiduką prausime muiliuku, nes gėda būti darželyje murziuku“. Apie du batus jau vaikai patys padeklamavo eilėraštuką. Vėliau Adomo buvo paklausta, kiek jam metų, padeklamuotas eilėraštukas apie trejų metų berniuką, kuriam reikia trijų ratų dviratuko. O ant staliukų su keturiom kojytėm laukia arbatos keturios lėlytės. O skaičių penkis vaikai rodė rankoje pirštais, pirštuotose pirštinėse, atsisveikinant davėm vieni kitiems „Penkis“.
„Šypsenėlių“ grupėje teko suvaidinti laiškanešio padėjėją, nes jis negali užeit pas mus į darželį. Taip vaikai buvo įvesti į Zipio programėlę su laišku nuo jų atostogaujančio draugo, bet kartu ir supažindinant su skaičių svarba. Vaikai gavo dovanų antspaudukus su skaičiais, buvo paaiškinta, kaip svarbi ant laiško pažymėta data, kada jis išsiųstas ir kada gautas. Pasakojant apie keturias arkliuko kojas ir klausiant, kiek reikės pasagų kojytėms pakaustyti, Danilai iškilo klausimas: kas tos pasagėlės? Teko bendromis jėgomis išsiaiškinti, kam jos reikalingos ir kad kartu tai ir laimės simbolis. Užsitęsus mūsų pokalbiui, Deimantė priminė, kad manęs už durų laukia laiškanešys, kad turiu grąžinti jam skrybėlę, tuo sukeldama juoko bangą mokytojai Daivai ir socialinei pedagogei Eglei.
O smagiausia tai buvo su mūsų darželio svečiais, vaikučiais iš „Mažylio“ darželio. Jie jau priešmokyklinukai, todėl drąsiai keliavome prie tento su raidėmis. „Keliavome“ į Ramutės Skučaitės eiliuotos knygelės raidžių karalystę. Labai šaunu, kad keli vaikai ją skaitė, žinojo posmelius. Prie kiekvienos raidės kalbėjome, į ką ji panaši, kad lengviau būtų atsiminti, kokius vardus, žodžius žino iš tos raidės. Vaikai žinojo ne tik pirmąsias raides, bet ir žodžio viduryje. Šiek tiek laiko skyrėme ir skaičiams, ir medžiams. Vaikai norėjo paragauti šermukšnio uogų pamiršę, kad jos rūgščios. Svečiai apžiūrėjo mūsų kiemą, pasigrožėjo „Saulyčių“ grupės suoliuku su išrašytais vardais, susipažino su darželio simboliu „Pagranduku“, nusifotografavo prie paveikslų, sukurtų iš antrinių žaliavų – kamštelių.
Taip mokome darželio vaikus mylėti gamtą, suprasti, kad mes esame gamtos dalelė.
Geromis žinios ir naujienos greitai sklinda. Todėl mūsų svečiai iš „Mažylio“ darželio pasidalino su savo jaunesniais draugais apie tai, ką sužinojo pamokėlėse gryname ore. Netrukus sulaukėme skambučio iš lopšelio-darželio „Mažylis“ direktorės Lidijos, kad ir 5-6 metų vaikų grupė nori atvykti pasisvečiuoti, kažko naujo sužinoti. Atvykę vaikai turėjo įminti mįslę „ Kas vasarą su kailiniais, o žiemą nuogas“? Vaikai atspėjo, kad tai medžiai. Tuomet keliavome prie tentų su medžiais, diskutavome apie mums teikiamą medžių naudą. Vaikai gavo po gilę dovanų ir buvo paskatinti pasodinti gilę namuose bei stebėti, kaip iš jos užaugs ąžuoliukas. Juk vaikai auga, o kartu su vaikais auga ir medžiai. Vėliau pasukome prie tento su miško gyvūnais. Vaikai prisiminė pasakų personažus- taip buvo supažindinami su briedžiu, lape, ežiuku, vilku, kiškiu. Žaidėme pirštukų žaidimą ,, Kas namelyje gyvena?“, diskutavome apie miško žvėrelių savybes, būdo bruožus. Direktorės pavaduotoja ugdymui Jolanta papasakojo, kad mūsų darželio kieme gyvena ežiukas, kuris vakarais, kai vaikai išeina namo, švarina darželio teritoriją, išsiaiškinome, kas tie „sanitarai“ ir kad vilkas taip pat yra miško sanitaras. Buvo papasakota J. Basanavičiaus sakmė apie briedį ir jo gražius ragus.
Smagu bendrauti, draugauti, svečiuotis, dalintis patirtimi ir gera nuotaika.
Taip mokome darželio vaikus mylėti gamtą, suprasti, kad mes esame gamtos dalelė.
Mokytoja Vitalija
Kraunasi ...
